BUTTERFLIES COLLECTION AKMENE REGION MUSEUM, LITHUANIA IZANBEKO DRUGELIAI AKMENĖS KRAŠTO MUZIEJUJE
Muziejaus ekspozicijoje — tūkstančiai drugių
2009 m. birželio 18 d.
Vytautas RUŠKYS
SpausdintiKomentarai (0)
Akmenės krašto muziejuje atidaryta gausiausia šalyje dieninių drugių nuolatinė ekspozicija — apie 4 tūkstančiai. Juos muziejininkai įsigijo iš jau mirusio kolekcionieriaus Boriso Izenbeko šeimos.
Kolekcija laikoma vertybe
Lietuvos vardo tūkstantmečio vardo paminėjimo proga muziejuje pristatyta drugių ekspozicija. Joje iš pateiktų tūkstančių dieninių drugių iš viso pasaulio beveik 2500 yra skirtingų rūšių.
Renginyje Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas, mokslų daktaras Povilas Ivinskis pranašavo, kad vargu ar kada nors Lietuvoje bebus atidaroma panaši drugių kolekcija. „Mokslininkai kai kurių rūšių drugių nebeaptinka, todėl spėlioja, kad jie išnykę, — sakė mokslininkas. — Kai kurių drugių, gyvenančių kai kuriuose pasaulio kraštuose, oficialiai nebegalima kitur išvežti ar įvežti“.
Entuziastas gyveno Akmenėje
Tuo tarpu Akmenėje nuo pokario laikų gyvenęs ir 2006 metais miręs medikas Borisas Izenbekas drugius pradėjo kolekcionuoti daugiau kaip prieš pusšimtį metų ir tuo užsiėmė iki gilios senatvės. Jis drugius pirmiausia gaudė ten, kur gyveno. Paskui kelionėse po Vidurinės Azijos, Kaukazo respublikas, o taip pat Buriatijoje, Altajuje.
Kolekcionierius susirašinėjo su tokiais pat entuziastais, gyvenančiais Europos, Amerikos valstybėse, taip pat Japonijoje, Rusijoje. Iš ten į Lietuvą ir buvo paštu atsiunčiami čia nematyti drugiai. Akmeniškis taip pat palaikė ryšius su užsienio mokslinių įstaigų specialistais.
„Dėl bendravimo su užsieniečiais sovietmečio valdžia neigiamai vertino kolekcionierius, — sakė mokslininkas P. Ivinskis. — Tad jų korespondencija buvo kontroliuojama, jų veiksmai sekami. Todėl ir B. Izenbekas turėjo gudrauti, kad gausintų savo kolekciją vertingais drugiais“.
Pasak mokslų daktaro P. Ivinskio, B. Izenbekas pirmasis iš Lietuvos pristatė pasauliui šio krašto drugių kolekcionavimo patirtį. „Maždaug per šimtą metų daug kas rašė apie drugius mūsų krašte, tačiau visa tai buvo — uždaroje vietinėje erdvėje, — teigė P. Ivinskis. — Tuo tarpu B. Izenbekas apie tai užsienio mokslo periodikoje pirmasis paskelbė publikacijas“.
Vienos tokios publikacijos rankraštis ir perduotas Akmenės krašto muziejui drugių ekspozicijos atidarymo iškilmėse.
Skirta lėšų
B. Izenbeko kolekciją pirkti už 50 tūkstančių litų nusprendė Akmenės rajono savivaldybės taryba 2007 metų gruodyje. Tada dalis jos narių prieštaravo, kad per daug išleista pinigų. Tuo tarpu tokio sprendimo šalininkai džiaugėsi, jog rajone pavyko išsaugoti vertybę, į kurią taikėsi kiti muziejai, ketino dalimis supirkinėti pavieniai kolekcionieriai.
Kai kolekcionierius B. Izenbekas tebegyveno, rajono kraštotyrininkai siūlė Savivaldybei iš jo įsigyti drugelius. Tačiau valdininkai nepajėgė konkrečiai susitarti. Vėliau su senyvu savininku, gyvenusiu Akmenėje, kalbėjusiems derybininkams atrodė, kad jis linkęs vertybę padovanoti arba tenkintis simboliniu atlygiu. Tačiau to nebenorėjo po kolekcionieriaus mirties jo giminaičiai ir pareikalavo užmokesčio.
2008 metų vasario mėnesį dėžutės maždaug su 6 tūkstančiais drugių buvo atgabentos į Akmenės krašto muziejų. Tada jo darbuotojai ėmė ieškoti lėšų, kad eksponatai negestų, kad būtų galima juos eksponuoti.
Iš Kultūros ministerijos muziejininkai gavo 7 tūkstančius litų atlikti drugių kolekcijos moksliniams tyrimams, kurių ėmėsi Vilniaus universiteto mokslų daktarai P. Ivinskis ir Jolanta Rimšaitė. Dar 18 tūkstančių litų gavo Akmenės krašto muziejus pagal parengtus projektus Kultūros ministerijai, kad būtų įrengtos specifinės ekspozicijai reikalingos patalpos, vitrinos.
Padėkota giminės vardu
Drugių ekspozicijos atidarymo iškilmėse dalyvavo B. Izenbeko sūnus Viktoras Izanbekas, atvykęs iš Kauno. Jis sakė, kad tėvelis tik du kartus tebuvo surengęs savo kolekcijos ekspozicijas — kartą Šiauliuose ir kartą Akmenės poliklinikos pastate, kuriame dabar ir yra įsikūręs muziejus.
V. Izenbekas yra pasakojęs „Šiaulių kraštui“, kad jo šeimos dviejų kambarių butas buvo prikrautas dėžučių su drugiais, kuriuos tėvas ypatingai prižiūrėjo. „Tačiau matydamas, kad tie patys drugiai taip sublizgėjo, esu susijaudinęs ir dėkoju muziejaus darbuotojams, — sakė V. Izenbekas. — Tačiau būtent ekspozicijų salėje aš pajutau tėvo dvasią“.