Os Gêmeos – Kauno paveikslų galerija
Brolių dvynių iš Brazilijos – Os Gêmeos (Brazilijos Gustavo ir Otavio Pandolfo) tapyba ant Kauno paveikslų galerijos fasadų. 2007 metų žiemą garsūs menininkai įgyvendino seną svajonę – aplankyti Lietuvą ir pamatyti senelio gimtąjį miestą – Vilkaviškį, kai jų mama Margarida Leda Kančiukaitis-Pandolfo buvo pakviesta surengti parodą Kauno meno bienalėje „Textile 07“. K. Donelaičio g. 16, Kaunas, 2016 08 02, 14:10
Osgemeos mural made on the facade walls of Kaunas Picture Gallery during the Kaunas Biennial - 2007. Architects of the building: Liucija Gedgaudienė and Jonas Navakas (1978). K. Donelaičio str. 16, Kaunas, Lithuania.
7KD: 01 12 laida
Šią savaitę laidoje „7 Kauno dienos” matysite: karūnuotos liftų šachtos ant stogo, sovietinio modernizmo monotonija ir besidžiaugiantys taksistai, jog yra lengvai pastebimi daugiabučių adresai. Visa tai didžiausio ir jei taip galima pasakyti – jauniausio Kauno Šilainių mikrorajono įdomybės. Laida „7 Kauno dienos“ po Šilainius vaikščios su architektu, tyrinėjusiu šio mikrorajono unikalumą – Gintaru Prikockiu. Kauno arkyviskupijos muziejuje rengiama paroda „Realybė išsiplečia“. Tai – pirmoji šalyje tokio pobūdžio paroda, kuomet religiniai paveikslai atgimsta su animacijos pagalba. Pokalbis 450: Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Mindaugas Zimkus. Pašnekovo teirausimės apie svarbiausią darbo įrankį – balsą, kurį reikia saugoti kaip mylimą moterį, nelengvą klasikos atlikėjo kelią ir skaudinantį valdžios požiūrį į kultūrą.
7 Kauno dienos - sekmadieniais, 11:30 per LRT PLIUS!
Draugaukime socialiniuose tinkluose:
Facebook:
Instagram:
Twitter:
Danguolės Jokubaitienės paroda Loretos galerijoje
Kviečiame prisiminti personalinės D. Jokubaitienės tapybos darbų parodos atidarymo akimirkas!
loretosgalerija.lt
© Dzūkijos televizija
Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerijoje...
Nomedos Repšytės ekspedicija 2013m. rugpjūčio 7d.. Pasakoja Irena Paulina Dlutskienė. Filmavo Raimundas Eimontas.
V. Šleivytė gimė 1906 m. gruodžio 6 dieną Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje, daugiavaikio kalvio šeimoje. Didžiulei Šleivių šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Kai Veronikai suėjo ketveri metai, tėvas Jonas Šleivys trobą perkėlė iš miestelio į Viktariškių kaimą (vienas seniausių Kupiškio rajono gatvinis kaimas).
V. Šleivytė, nors ir gyvendama vargingai, baigė pradžios mokyklą, o vėliau 1934 metais ir Kauno aukštesniąją meno mokyklą, kur įsigijo grafikės specialybę. Tačiau mieliau ji kūrė tapybos darbus.
Gausus kūrybinis dailininkės palikimas yra išsibarstęs po visą Lietuvą, bet daugiausia jos darbų -- galerijoje Viktariškių kaime. Tikslios statistikos apie V. Šleivytės sukurtus meno kūrinius nėra, tačiau manoma, jog nutapyta, nupiešta apie 2 tūkst. darbų, surengta per 90 grupinių bei personalinių parodų visoje Lietuvoje.
Savo tėvų sodybą V. Šleivytė padovanojo buvusiam Antašavos kolūkiui su sąlyga, kad jame būtų įkurta jos kūrinių galerija.
Galerija atidaryta 1985 m. rugsėjo 2 d.
Paveikslų galerija po atviru dangumi. Lazdijų M. Gustaičio gimnazijos projektas
Kurdami paveikslų galeriją po atviru dangumi, Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazistai siekė seną parką, esantį mokyklos teritorijoje, paversti jaukia edukacine erdve ir įkurti jame galeriją.
Remdamiesi etnologo Liberto Klimkos darbais ir naudodami saulės, žemės, medžių ir kitus etnografinius motyvus, mokiniai nutapė 12 dvipusių paveikslų pagal zodiako ženklus. Vienoje paveikslo pusėje jie vaizdavo zodiako ženklus, kitoje -- geriausiai juos atspindinčius metų laikus.
Projekto Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas tikslas -- sutelkti mokyklų bei vietos bendruomenėse slypintį pilietinį potencialą ir nukreipti jį demokratinės respublikos kūrimui. Jo metu mokyklos ir vietos bendruomenės bus mokomos veikti kaip mažosios respublikos -- kaip savarankiškos, demokratiškai bendrus reikalus tvarkančios laisvų ir atsakingų žmonių bendrijos.
Projektą įgyvendina Pilietinės visuomenės institutas kartu su partneriais: Ateitininkų federacija, Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacija, Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centru, Viešoji įstaiga „Darom, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos moksleivių sąjunga, Istorijos mokytojų asociacija, Asociacija „Lituanistų sambūris, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Nacionaline jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Transparency International Lietuvos skyriumi, Vilniaus bendruomenių asociacija bei savivaldybių jaunimo organizacijomis „Apskritieji stalai.
Daugiau informacijos apie mus rasite projekto internetinėje svetainėje
Edukacinio filmuko autoriai - Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas, Modestas Jurkus.
Š. Saukos paroda: menininkas jus stebi iš kiekvieno paveikslo (pokalbis studijoje)
Šarūnas Sauka neabejotinai yra viena kontroversiškiausių ir paslaptingiausių figūrų Lietuvos dailės padangėje. Naują jo kūrybos interpretavimo kelią siūlo Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje sausio 15 d. atidaryta retrospektyvinė menininko darbų paroda „Žmogus su Saukos veidu“.
Andrius Kviliūno paroda Gyvieji paveikslai Bažnytinio paveldo muziejuje 14-11-20
Parodos kuratorė-Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Kamera-Evaldas Jansas, Andrius Kviliūnas. Monažas A. Kviliūnas
V.Eigirdo tapybos paroda Raudonės pilyje
Projektas Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose Raudonės pilyje, Raudonė, birželio 12 - liepos 08 d. pristato tapytojo Vytauto Eigirdo darbų parodą. Parodoje rodoma 16 drobių nutapytų 2005 - 08 m. Daugiau informacijos
Romualdo Pozerskio fotografiju paroda DEGANTIS ZMOGUS
Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Degantis žmogus. Šiaulių dailės galerija. 2010, vasaris.
2006 m. akcija Kauno M. K. Čiurlionio paveikslų galerijoje
Kauno M. K. Čiurlionio paveikslų galerija, Česlovo Lukensko ir Eugenijaus Varkulevičiaus - Varkalio performansas. Filmavo dailininkas, menotyrininkas ir virtualios galerijos HIERONYMUS kuratorius Gintaras Kušlys, 2006 m.
Vilniaus Aušros Vartų bažnyčia (Porta Acialis, Ašmens vartai, Ostra Brama)
Lietuvos žemes puldinėjant totoriams bei šlyjant santykiams su Rusija, Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras 1503 m. suteikė Vilniui privilegiją pastatyti mūrinius įtvirtinimus aplink visą miestą. Sakoma, kad sienos kertinis akmuo buvo padėtas ten, kur kelias vedė į Medininkus, ir toliau - per Ašmeną Minsko link. Pašventinus akmenį, prasidėjo vartų, vėliau pramintų Aušros, statyba. Kada buvo baigtos statyti mūrinės sienos, nėra žinoma, tik jau 1522 m. visas miestas buvo apjuostas mūru.
Vartai, kurioje dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai, pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais ir kodėl „Aušros - irgi nežinia. Galbūt toks varto pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės įvaizdžio.
Koplyčia Gailestingumo Motinos paveikslą apglobė ne iš karto. Iš pradžių Švč. Mergelės atvaizdas kabojo vidinėje vartų pusėje nedidelėje nišoje kaip pora išorėje kabančiam „Pasaulio Išganytojui. Abi paveikslai buvo miesto nuosavybė. Paveikslas neturėjo nei tinkamos koplyčios, nei stebuklingiems paveikslams deramų puošmenų. Taip buvo iki Vilniun 1626 m. atsikėlė basieji karmelitai. Jie gavo sklypą vienuolynui ir bažnyčiai statydintis prie Aušros vartų.
Bažnyčią karmelitai statydino ilgai, pašventino tik 1654 m. Šventovė skirta didžiajai ispanų mistikei, dvasinei mokytojai ir karmelitų atnaujintojai šv. Teresei Avilietei. Nuo pat įsikūrimo karmelitų dėmesį sykiu traukė miesto vartuose kabėjęs paveikslas. Vienuoliai rengė prie jo pamaldas, taip skatindami ir miestiečių maldingumą. 1668 m. miesto valdžia pavedė Dievo Motinos atvaizdą globoti karmelitams, o 1671 m. tėvo karmelito Šventosios Dvasios Karolio rūpesčiu paveikslui pastatyta medinė koplyčia. Statybos metu paveikslas buvo laikomas Šv. Teresės bažnyčioje, vėliau iškilmingai perneštas ir įkeltas į koplyčią.
1702 m. Vilnių užėmus švedams, uždrausta viešai garbinti paveikslą ir apskritai rinktis gatvėje. Vaduojant vartus, nukentėjo ir Dievo Motinos atvaizdas - jį perskrodė kulka. 1711 m. sudegus medinei, 1712-1715 m. buvo pastatyta mūrinė, mūsų laikus pasiekusi koplyčia, 1829 m. įgavusi vėlyvojo klasicizmo stilių. Koplyčia buvo statoma taip, kad tikintieji galėtų melstis prie paveikslo gatvėje, nes į koplyčią buvo patenkama iš vienuolyno sodo ir pasauliečiams, ypač moterims, nebuvo leidžiama į ją įeiti. 1828-1829 m. remonto metu šoniniai langai padidinti iki grindų lygio. 1785 m. gatvėje buvo uždrausta pamaldų Aušros vartuose metu prekiauti. Iš visų praeivių, nesvarbu, kokios jie tikybos, reikalauta nuo vartų iki Pociejų koplyčios eiti nepridengta galva.
1844 m. už pagalbą sukilėliams išvarius karmelitus, vienuolynas buvo atiduotas stačiatikiams, o koplyčia perduota diecezinei dvasininkijai. Nuo tada įėjimas į ją tapo atviras. Dar prie atidarant koplyčią, 1789-1799 m., pagal Pietro di Rossi projektą, maldininkams buvo pastatyta galerija su vidiniais laiptais. Tai klasicistinis dviejų aukštų pastatas su uždara vidinio viršutinio ir atvira apatinio aukšto galerija. Iš pradžių ir viršutinė arkada buvo atvira. 1830 m. remonto metu buvusios medinės baliustrados pakeistos mūriniais parapetais ir angos uždengtos langais, galerijos viduje perstatyti laiptai. Dabar viršutiniame galerijos aukšte įrengti vargonai (anksčiau jie buvo abipus altoriaus), o pati galerija sujungta su koplyčia.
2002 m. vartų ir koplyčios pastatas buvo rūpestingai restauruotas, atkleistos XIX a. uždažytos dekoro detalės.
Parengta pagal Katalikų interneto tarnybos tekstus, skirtus Jono Pauliaus II piligrimų kelio projektui.
Vaizdas Romo Vorevičiaus, f-rovore-vilnius, 2013 - 01 - 31.
D.f. Dailininkas Palemonas Janonis iš ciklo Menininkų portretai
D.f. Dailininkas Palemonas Janonis iš ciklo Menininkų portretai
2016 m. Autorius, režisierius, operatorius Juozas Matonis