Dr Sigitas Narbutas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuva
Nežinoma Pauliaus Oderborno poema apie Lietuvą
LMA Vrublevskių biblioteka, 1912-2012
2012 metais Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka minėjo šimto metų jubiliejų. Nuo pat įkūrimo 1912-aisiais ji garsėjo kaip Vilniaus ir Lietuvos valstybės istoriją ženklinančių reikšmingų dokumentų saugykla. Tokia ji išliko iki pat šių dienų. Tiesa, šiandien joje saugomi ne tik senieji rankraščiai, pergamentai, leidiniai ir žemėlapiai. Tai -- viena iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų Lietuvoje. Tokią padėtį jai pelnė didžiausias valstybėje įvairių mokslo šakų literatūros rinkinys, prenumeruojamos mokslinės duomenų bazės, atliekami unikalūs mokslo tiriamieji ir taikomieji taip pat restauravimo ir skaitmeninimo darbai ir gausus kvalifikuotų darbuotojų būrys.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka įsikūrusi pačioje senojo Vilniaus širdyje šalia Gedimino aikštės. Šią aplinkybę laikome lemtingu ženklu. Vilniaus širdį tebeglobojantis šitos šventvietės „genius loci saugo ir gina visus Šventaragio slėnio įnamius. Tai dar viena priežastis su pasitikėjimu žvelgti į antrąjį Bibliotekos šimtmetį, stengtis išsaugoti kultūros vertybes, kurias likimas perdavė į šiųdienės Bibliotekos darbuotojų rankas, ir siekti jas praturtinti, papildyti, pagausinti ir visokeriopai išpuoselėti.
Dėl to verta gyventi,
Sigitas Narbutas
Pagaminta RSF studijoje
Scenarijaus autorius ir režisierius Raimondas Sipavičius
Vrublevskių bibliotekos fonduose – unikalūs žydų paveldo dokumentai
Žydų mokslo tyrimų institutui Niujorke kartu su trimis atminties institucijomis Lietuvoje įgyvendinant „YIVO Vilniaus projektą“ atskleista daug naujų faktų. LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo nustatyta iki šiol menkai pažintų žydų institucijų rankraščių, kurių didelę dalį sudaro tarpukariu Vilniuje veikusio Žydų mokslo tyrimų instituto (YIVO) sukaupti dokumentai. Kaip sako šio projekto Vilniuje archyvarė tyrėja Lara Lempert, dalis LMA Vrublevskių bibliotekoje atskleistų dokumentų yra visiškai unikalūs, nesikartojantys kitų atminties institucijų fonduose. Pavyzdžiui, aptikta dokumentų, kalbančių apie 1919 m. Želigovskio kariuomenės puolimo metu vykdytus pogromus Vilniuje. Tarp II pasaulinio karo dokumentų identifikuoti net Holokausto tyrėjams nežinomi dokumentai – apie 60 lapų dokumentų grupė, liudijanti apie 1941 m. rugsėjo 8 d., dieną prieš geto įkūrimą, įvykdytą Vilniaus žydų turto konfiskaciją. Šie dokumentai neturi analogų.
Žydų mokslo tyrimų institutas (YIVO) buvo įkurtas 1925 m. Vilniuje kaip pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų studijų akademija, siekianti dokumentuoti ir tyrinėti daugiau nei tūkstantį metų regione gyvuojančią žydų civilizaciją bei rengti žydų mokslininkus. Jame buvo kaupiamas žydų liaudies folkloras, memuarai, knygos ir publikacijos, žydų bendruomenės dokumentai. Per penkiolika savo veiklos metų YIVO Vilniuje sukaupė kone didžiausią pasaulyje biblioteką ir archyvą Rytų Europos žydų gyvenimo klausimais. Instituto veikla nutrūko prasidėjus pirmai sovietų, o po to nacių okupacijai – dalis dokumentų atsidūrė Niujorke, kur institutas atkūrė savo veiklą, kita dalis buvo paslėpta Vilniaus gete ir vėliau pateko į sovietų rankas, kurie ketino dokumentus sunaikinti. Unikalus archyvas buvo išsaugotas bibliografo Antano Ulpio pastangomis, kuris jį paslėpė šiandieninėje Šv. Jurgio bažnyčioje, sovietmečiu vadintoje Knygų rūmais, kuriems Ulpis vadovavo. Vėliau ši archyvo medžiaga buvo išskaidyta ir pateko į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Lietuvos nacionalinę M. Mažvydo biblioteką bei dalis į LMA Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrių. Į LMAVB dokumentai buvo perduoti iš Knygų rūmų kartu su Vilniaus arkivyskupijos dokumentų kolekcija. Tvarkant šį dokumentų pluoštą, buvo sudarytas hebrajų ir jidiš, rusų ir kt. kalbomis rašytų, įvairioms tarpukario žydų institucijoms priklausančių dokumentų fondas (F 424). „YIVO Vilniaus projekto“ metu buvo rasta ir žydų dokumentų lietuvių kalba.
Šiuo metu identifikuojami, restauruojami, skaitmeninami ir visuomenei pristatomi išlikę Lietuvos žydų bendruomenės dokumentai ir spaudiniai, saugomi ne tik LMA Vrublevskių bibliotekoje, bet ir Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje bei Valstybiniame centriniame archyve. Šio akademinio projekto tikslas – atkurti ir grąžinti į mokslo apyvartą nepublikuotuose, iki šiol nežinomuose dokumentuose esančias žinias apie išskirtinį istorijos ir kultūros reiškinį – Rytų Europos žydų bendruomenę, kurioje Lietuvos ir Vilniaus bendruomenės vaidino pagrindinį vaidmenį.
Albumo „Vilnius ženkleliuose“ sutiktuvės
Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje 2015 m. lapkričio 19 d. buvo pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekoje vykdyto Lietuvos kultūros paveldo tyrimo projekto rezultatas – albumas „Vilnius ženkleliuose“. Dalyvavo: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Albume aprašyti 538 Vilniaus miestui skirti suvenyriniai ženkleliai, taip pat – įmonių, įstaigų ženkleliai su Vilniaus simbolika. Vaizduojamų ženklelių chronologinės gaminimo ribos – nuo pirmųjų pokario metų iki šių dienų. Albumas „Vilnius ženkleliuose“ miestų kultūros tyrinėtojams taps susisteminta medžiaga, atspindinti Vilniaus simbolikos ir traukos vietų koncepcijas, jų kaitą laikui bėgant, vilniečiams – praeities Vilniaus atminimas, miesto svečiams – informacinis suvenyras. Istorinės informacijos suteiks skyrius „Vilniaus simbolika kaip įvaizdžio dalis“. Nors šiais laikais miesto simbolika tapo įprasta akiai, tačiau sovietmečiu ženklelį papuošti geležinio vilko atvaizdu buvo tikras iššūkis. Knygos autoriai, tyrinėdami ženklelių paveldą, įsitikino, kad tokių ženklelių būta daug daugiau, tačiau saugumo sumetimais jų buvo gaminta nedaug, dar mažiau pasiekė mūsų dienas. Atskiro tyrimo verta istorija apie geležinio vilko atsiradimą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos simbolikoje.
Dauguma ženklelių – iš šio albumo autorių Birutės Railienės ir Dariaus Railos asmeninės kolekcijos, kiti paskolinti iš asmeninių kolekcijų, Trakų istorijos muziejaus.
LMA Vrublevskių biblioteka
2015 lapkričio 19 d.
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė
Muzika:
„Kevin MacLeod“ kūrinys „Babylon - Disco Ultralounge“ yra licencijuotas pagal Creative Commons Attribution licenciją (__license_URL__)
Šaltinis:
Atlikėjas:
Jogaila ir Jadvyga Vrublevskių bibliotekoje
LMA Vrublevskių biblioteka, 2014-04-08.
Tomo Oskaro Sosnovskio sukurta karališkosios poros balto marmuro skulptūra yra vos vieno metro aukščio; pastatyta ant balto medinio postamento.
Skulptūra „Jogaila ir Jadvyga 1856 m. eksponuota Vilniuje, Senienų muziejuje. Ji tapo lenkų ir lietuvių tautų vienybės simboliu - prie skulptūros plaukė sukilėlių piligrimai.
Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, atsiųstas malšinti maišto, įsiplieskusio vakarinėse carinės Rusijos gubernijose, įsakė skulptūrą išvežti į Rusiją.
Skulptūra 1929 m. eksponuota Varšuvos senamiestyje kartu su kitomis meno vertybėmis, grąžintomis Lenkijai po Lenkijos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo Rygoje.
„Jogaila ir Jadvyga 1931 m. sugrįžo į Vilnių ir buvo perduota į Mokslo bičiulių draugijos Istorijos ir meno muziejų.
1941 m. Draugijos rinkiniai tapo Lietuvos mokslų akademijos turtu ir šiandien Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka didžiuojasi, kad yra šios istorinės skulptūros globėja.
Leokadija Kairelienė
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė
(Alkas.lt) Vrublevskių bibliotekoje – vakaras „Antano Poškos pėdsakais“ (V)
2015 m. kovo 4 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko vakaras, skirtas vienam garsiausių Lietuvos keliautojų, mokslininkui ir esperantininkui dr. Antanui Poškai. Buvo pristatyta fotografijų paroda „Antano Poškos pėdsakais“, kurią inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos–Indijos forumu.
Ką atrado Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė LMA Vrublevskių bibliotekoje?
LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo.
A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro doktorantė, „Naujasis Židinys-Aidai“ direktorė, vertėja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė kalba apie pavykusį praktinės problemos sprendimą.
LMA Vrublevskių biblioteka,
2015 m. birželio 2 d.
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė
Senosios teatro afišos. Parodos atidarymas Vilniaus rotušėje
2014-09-03 Vilniaus rotušėje atidaryta LMA Vrublevskių bibliotekos paroda „Senosios teatro afišos“. Paroda veikia iki rugsėjo 30 d.
Kalba dr. Rima Cicėnienė, dr. Helmutas Šabasevičius, parodos kuratorė Justina Toliautienė.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomos teatro afišos apima kultūriškai ir geografiškai įvairų laikotarpį nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. vidurio. Afišose įamžintos įvairiausios teatrinio gyvenimo apraiškos – nuo profesionaliųjų miestų teatrų (Vilniaus, Varšuvos, Krokuvos, Heidelbergo, Manheimo, Sankt Peterburgo) veiklos iki pirmųjų lietuviškų teatro mėgėjų vaidinimų.
Parodoje eksponuojamos afišos apima maždaug šimto metų laikotarpį. Per tą laiką Vilniaus miesto teatras keliskart keitė pasirodymų vietą, nuolat kito aktorių trupės sudėtis, atvyko ir išvyko šimtai gastroliuojančių artistų, šalį krėtė sukilimai, o šie išprovokuodavo vis griežtesnius politinius teatro suvaržymus. Senosios afišos – tarsi to laikmečio veidrodis, ne tik atspindintis teatro repertuarą, bet punktyrine linija žymintis istorinius įvykius.
Tikėtina, kad Vilniuje afišų spausdinimo pradžia sutampa su viešojo miesto teatro įkūrimu 1785 m. Jas spausdino, su keliomis išimtimis, šios vietinės spaustuvės: Abelio Syrkino, Joselio Bliumovičiaus, Juozapo Zavadskio ir Vilniaus gubernijos valdybos spaustuvė. Šalia Vilniaus afišų parodoje eksponuojamos kitų miestų afišos leidžia palyginti įvairių miestų repertuaro madas, pačios afišos struktūros skirtumus. Afišoje pateikiamas informacijos turinys ir kiekis kito priklausomai nuo laikotarpio, programos pobūdžio ir aktorių sudėties. Vis dėlto galima kalbėti apie tam tikrą Vilniaus teatro afišos šabloną, kuriame be pjesių pavadinimų, aktorių pavardžių, duomenų apie veiksmo vietą ir laiką būdavo pateikiami trumpi aprašymai, iš kurių žiūrovas galėjo susidaryti įspūdį apie būsimą vaidinimą. Dažniausiai tai glausti, vieno sakinio pasirodymų apibūdinimai. Tačiau čia pat pasitaiko ir kitokios informacijos, susijusios su spektakliu, pavyzdžiui, pranešimų apie repertuaro pasikeitimus.
Iš afišų matyti, kas buvo populiaru vilnietiškoje teatro scenoje – čia buvo statomi Williamo Shakespeare‘o, Nikolajaus Gogolio, Friedricho Schillerio, Aleksandro Fredro, Karlo Marijos Weberio, Gioacchino Antonio Rossini, Jacques Offenbacho, Karolio Kurpinskio, Jeano Molière‘o, Giuseppe Verdi ir kitų garsių Europos autorių kūriniai. Be to, patogi geografinė Vilniaus padėtis užtikrino čia užsukančių gastroliuojančių artistų gausą. Jie pagyvindavo vietinį repertuarą virtuozų koncertais, cirko pasirodymais, naujais spektakliais.
XIX a. pradžioje informacija afišose pateikiama lenkų kalba, vėliau lenkų ir rusų, o maždaug po 1864 metų, įsigalėjus spaudos lotyniškais rašmenimis draudimui, tik rusiškai. Sunkumai, susiję su kalbos suvaržymu teatrui pasireiškė ir kitais būdais – buvo privalomai įtraukti į repertuarą vis daugiau kūrinių rusų kalba. Tai vertė vietinę aktorių grupę gausiau papildyti atvykstančiais rusų aktoriais.
Parodoje norėta trumpai pristatyti vertingiausius Vrublevskių bibliotekos teatro afišų egzempliorius, tad atsiskleidžia gana margas rinkinio pjūvis. Nors didelė dalis eksponatų žymi Vilniaus teatro veiklą, galima išvysti ir kitų Vidurio Europos miestų afišų. Vienos pasirinktos kaip unikalūs reti poligrafijos pavyzdžiai, kitos patraukia tam tikrais turinio niuansais. Neatsitiktinai sutapo, kad 2014–ais, paskelbtais Teatro metais, bibliotekos afišų rinkinys buvo sistemingai tvarkomas: gerinamos laikymo sąlygos, prasčiausios būklės egzemplioriai buvo restauruojami.
Parodos kuratorė Justina Toliautienė.
Video parengė Ligita Mikulėnienė.
Parengė Ligita Mikulėnienė
Vilniuje nuo Mokslų akademijos pastato nuimta atminimo lenta Jonui Noreikai
Šetadienio rytą Vilniuje nuo Mokslų akademijos pastato nuimta daug diskusijų kėlusi atminimo lenta karininkui Jonui Noreikai. Vilniaus savivaldybė informuoja, kad nuimta lenta bus nuvežta ir saugoma savivaldybės įmonėje „Grinda“.
Pilną laidos įrašą rasite adresu
Vasario 16-osios tautinės eitynės su deglais
2019 m. vasario 16-osios vakare Vilnių nutvieskė deglų jūra. Keli tūkstančiai žmonių įspūdingomis eitynėmis su deglais pažymėjo 101-asias Lietuvos Respublikos atkūrimo metines. Eitynių dalyviai nešini deglais, trispalvėmis, istorinėmis Vyčio ir sambūrio „Lietuva yra čia“ vėliavomis žygiavo nuo Aušros vartų pro Signatarų namus iki Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kur kabo atminimo lenta karininkui Lietuvos didžiavyriui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
„Atspindžiai”: Vrublevskių bibliotekoje yra Vasario 16-osios Akto juodraštis
Tai nėra naujiena istorikams, tačiau po profesoriaus Liudo Mažylio atradimo Berlyne, visuomenė kažkaip savaime prisiminė, kad Vasario 16-osios aktas atsirado ne tuščioje vietoje. Buvo keletas originalo egzempliorių, buvo Tarybos posėdžių protokolai, pagaliau buvo juodraščiai. Vienas iš tokių juodraščių vokiečių kalba jau senokai atsidūrė Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje, kažkada net buvo eksponuotas, tačiau visuomenei žinomas mažai. Kaip ir kiti dokumentai apie Lietuvos Tarybos veiklą ir aplinkybes, lėmusias Nepriklausomybės paskelbimą.
Apie šiuos dalykus Vrublevskių bibliotekoje Audrys Antanaitis kalbėjosi su Bibliotekos Rankraščių skyriaus moksline darbuotojas Rasa Sperskiene bei Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoju Rimvydu Ginkumi. Filmavo Arūnas Sartanavičius.
Lietuvos medicinos biblioteka. Likvidavimo klausimas 2018 12 19
Š.m. gruodžio 19 d. Seimo spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila priminė istorinius 1989 metus, kada jis kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovas Kanados ir JAV lietuvių bendruomenių kvietimu drauge su žmona Regina Vaišviliene, LMB informacijos skyriaus vedėja, lankėsi ir JAV Nacionalinėje
medicinos bibliotekoje Vašingtone. A.a Romo Sakadolskio ir jo žmonos Emilijos mintis suvesti šias dvi nacionalines bibliotekas buvo vainikuota LMB ir JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos sutartimi, kurios dėka be kitų sutarties dalykų Lietuvos medikams užtikrinama ir prieiga prie didelių informacinių bazių.
Pagrindinės Vakarų šalys turi nacionalines medicinos bibliotekas. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga įstatymų leidėjo pripažintą valstybinės reikšmės Lietuvos medicinos biblioteką vadina žinybine, klaidina Vyriausybę ir Seimą.
2017 m. spalyje Seimo kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vienasmeniniu siūlymu Seimas pakeitė Bibliotekų įstatymą – iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo išbraukė Lietuvos technikos biblioteką. Bibliotekos patalpas Vilniaus senamiestyje perėmė Krašto apsaugos ministerija, knygas nurašinėja generolai, naikinimui knygos vežamos į Grigiškes. Tai padaryta nesilaikant buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Lietuvos technikos bibliotekos susitarimo dėl šios bibliotekos patalpų perėmimo tik po to, kai šiai bibliotekai krašto apsaugos ministerijos lėšomis bus pastatytas naujas pastatas.
2018 m. gruodyje Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis drauge su Seimo nariais Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Agne Širinskiene, Asta Kubiliene ir Zenonu Streikumi jau iš sumažėjusio keturių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo pasiūlė išbraukti Lietuvos medicinos biblioteką.
Šios bibliotekos pastatas – Vilniaus centre Kaštonų gatvėje, bibliotekos moderniam centrui statyti Santariškių medicinos miestelyje dar 2004 m. skirtas, o 2006 m. teisiškai įregistruotas 5000 kv. m žemės sklypas. Dėl nepaaiškintų priežasčių ši statyba vis nepradedama.
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė paaiškino, kas yra mokslinės valstybinės reikšmės bibliotekos Lietuvoje, kurių be nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos beliko keturios – Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos (Vrublevskių) biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka ir Vilniaus Universiteto biblioteka. Lietuvos technikos biblioteka, nuo 2018-01-01 netekusi valstybinės bibliotekos statuso, prijungta prie dviejų darbuotojų Karo akademijos bibliotekos ir fiziškai baigiama likviduoti. E. Banionytė paaiškino, kad vienas pagrindinių Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos bendro darbo tikslų yra didelių informacinių duomenų bazių įsigyjimas, jų vartotojų aptarnavimas, informacinė sklaida, kuri galima tik vienijant pastangas ir resursus. Lietuvos medicinos biblioteka unikali ne tik dėl istorinio-kultūrinio paveldo (išsaugotos retos knygos nuo XVI a.), bet ir esminė mokslinės medicininės informacijos teikimo funkcija didžiuliam klientų tinklui, visoms neuniversitetinėms gydymo įstaigoms, kurios po LMB likvidavimo liktų be šių jų veiklai gyvybiškai svarbių paslaugų.
Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė Simona Ivaškevičienė (buvusi likviduotos Lietuvos technikos bibliotekos darbuotoja) paaiškino ne tik apie LMB teikiamas paslaugas, bet ir jų svarbą pacientams. 2019 m. Sveikatos apsaugos ministerija skirs 2,71 mln Eur sveikos gyvensenos formavimui ir visuomenės psichikos sveikatos gerinimui (SAM tinkallapyje jau pasklebtos žinomų viešos sklaidos žvaigždžių pavardės), tuo tarpu 55 darbuotojų LMB kolektyvui metams skiriama tik 0,557 mln. Eur, t.y. tiems medicinos ir informacijos teikimo profesionalams, kurie tyliai ir tvarkingai beveik už minimalius atlyginimus dirba tikrąjį informacinį darbą, be kurio neįmanomas ir šių ekrano žvaigždžių darbas SAM projektuose.
LMB direktorė Salvinija Kocienė patvirtino, kad prieš tai Sveikatos apsaugos ministerija LMB biudžetą net sumažino 25%.
Gydytoja neurologė doktorantė Eglės Sakalauskaitė – Juodeikienė paskelbė Seimui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai gruodžio 19 d. pateiktą trijų medikų draugijų griežtą nesutikimą su LMB likvidavimu.
E. Banionytė atkreipė dėmesį, kad LMB šias paslaugas medikams ir visai visuomenei teikia neatlygintinai.
Žygimantas Kudirka, „Gyvūnėlių logografas“
2016 m. balandžio 28 d.
„XXI a. Kudirka“ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius).
Žygimantas Kudirka skaito tekstą „Gyvūnėlių logografas“, kuriame surašyti į kosmosą skridusių gyvūnų likimai
Giedrius Subačius dalinasi atradimo džiaugsmu Vrublevskių bibliotekoje
LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo.
Ilinojaus universiteto Čikagoje profesorius, habilituotas filologijos mokslų daktaras Giedrius Subačius pasakoja apie Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos bendrinės žemaičių kalbos mokyklą.
LMA Vrublevskių biblioteka,
2015 m. rugpjūčio 5 d.
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė
Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas
Video siužetas parengtas projekto „Kalbų ir kultūrų sandūroje. Ivano Luckevičiaus kitabo 100-mečio nuo jo atradimo paminėjimas“ įgyvendinimo metu. Projekto vykdytojas – Vilniaus apskrities totorių bendruomenė (vadovė Galina Miškinienė).
Video siužete panaudota medžiaga iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių.
Scenarijaus autorė Galina Miškinienė.
Redaktoriai Tatjana Girniuvienė ir Salvijus Kulevičius.
Tekstą skaitė Inga Berulienė.
Operatorius Justinas Lingys.
Montažas - Anatolijus Tetiušinas.
Rasos Sperskienės atradimai tyrinėjant Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti dokumentus
LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo.
Rengiant parodą, skirtą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos šimtmečiui, išaiškinti istoriniai faktai ir surasti dokumentai.
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos reikšmė kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei to laikmečio tyrėjams bei plačiajai visuomenei buvo žinoma, tačiau išsamesnių draugijos veiklos tyrimų nepublikuota. Rengiant parodą nebuvo aišku, kokiomis aplinkybėmis ji tapo Vilniaus lietuvių labdarybės draugija. Pradėjus nuosekliai tyrinėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo fondo F70, įvardyto kaip Vilniaus krašto ir kitos lietuvių draugijos, turinį, paaiškėjo, kad jame yra visi svarbiausi tiek Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, tiek Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos dokumentai: Centro komiteto, atskirų padalinių posėdžių protokolai, siunčiamieji ir gaunamieji raštai, finansinės atskaitomybės duomenys. Šią svarbią medžiagą papildė F165 (Mykolo Biržiškos fonde) aptiktos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo antspaudu pažymėtos fotografijos. Jose – daugelis šios draugijos įstaigų, Centro komiteto nariai bei tarnautojai, globojamas jaunimas. Draugijos Centro komiteto posėdžių protokoluose surastas pirmas įrašas apie Vilniuje steigiamą pirmąją lietuvišką gimnaziją. Šis atradimas buvo svarbus dabar veikiančiai Vytauto Didžiojo gimnazijai, kadangi po ilgų paieškų surastas šios garbingos švietimo įstaigos steigimo šaltinis. Dėl ypatingos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos svarbos besikuriančios Lietuvos valstybės istorijai numatoma parengti spaudai šios draugijos Centro komiteto protokolus.
Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti sutelkė tautą karitatyviniam bei kultūriniam darbui Pirmojo pasaulinio karo metais. Į jos veiklą įsitraukė žymiausi to meto lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Martynas Yčas, Emilija ir Antanas Vileišiai, Jokūbas Šernas, Petras Leonas, Mykolas Biržiška, kunigai Juozas Tumas, Juozapas Kukta, Pranas Bieliauskas, Vladas Jezukevičius. Išrinkus Lietuvos Tarybą, paskelbus Vasario 16-osios nepriklausomybės aktą ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjams persikėlus į Kauną, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos pobūdis keitėsi. Ji tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis tarpukariu, svarbia viso kultūrinio darbo materialine baze. Draugija išlaikė ne tik lietuvius našlaičius ir senelius, bet rėmė ir neturtingą besimokantį jaunimą Vilniuje, suteikdama galimybę apsigyventi prieglaudose ir bendrabučiuose. Draugijai sušelpus, mokslus baigė šimtai Vilniaus krašto gydytojų, mokytojų, inžinierių, žurnalistų ir kitų inteligentijos profesijų atstovų, taip pat ir amatininkų. 1926 m. lenkų administracijos reikalavimu Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus lietuvių labdarybės draugija. Nepaisant įvairių trukdžių ji veikė iki pat pirmosios sovietinės Lietuvos okupacijos, kai draugijos veikla buvo uždrausta.
Parengė Rasa Sperskienė.
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė.
LMA Vrublevskių biblioteka,
2015 m. balandžio 13 d.
Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai 500
Vilniaus knygų mugė. Vasario 23 d. - Bičiulių diena.
Rašytojų kampe pristatytas LMA Vrublevskių bibliotekos leidinys „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai 500“ (sudarytojas Sigitas Narbutas). Dalyvavo doc. dr. Sigitas Narbutas, dr. Rima Cicėnienė, dr. Daiva Narbutienė, prof. habil. dr. Sergejus Temčinas, habil. dr. Aleksandras Gruša, prof. habil. dr. Ilja Lemeškinas.
Operatorė Natalija Kolesnik.
LMA Vrublevskių biblioteka
2017 m. vasario 23 d.
Balandžio 11-ąją prie Vrublevskių bibliotekos įvykusi Jono Noreikos pagerbimo akcija
Balandžio 8 dieną, 10 val. 37 minutės, nusikaltėlių gauja kūju sudaužė Vilniaus centre ant Lietuvos Mokslų akademijos Vrublebskių bibliotekos kabančią atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai.
Nusikaltime dalyvavo Stanislovas Tomas, Kazimieras Juraitis ir jo sutuoktinė Vaida Juozapaitytė, filmavusi nusikaltimą. Po įvykdyto vandalizmo akto, Stanislovas Tomas paskambino į policiją ir pranešė apie įvykdytą nusikaltimą.
Prokuroras paprašė teismo skirti 30 tūkst. eurų baudą karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre sudaužiusiam S. Tomui.
Kadangi S.Tomas prisipažino kaltas, tai teismas sutiko jo bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka. Nuosprendis bus skelbiamas gegužės 8 dieną.
Rolandas Gustaitis Vrublevskių bibliotekoje išaiškino Kaišiadorių vietovardžio kilmę
LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo.
VU Komunikacijos fakulteto Paveldo informacijos ir komunikacijos studijų programos magistras ir rubrikos „LMA Vrublevskių biblioteka - artimiausias kelias iki atradimo“ idėjos autorius Rolandas Gustaitis kalba apie tai, kaip jam pavyko išaiškinti Kaišiadorių vietovardžio kilmę.
LMA Vrublevskių biblioteka,
2015 m. birželio 9 d.
Mitingas prie buvusios Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai atminimo lentos
2019 04 11 Vilnius, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka