LDK valdovo Radvilos perlaidojimas
LDK valdovas valdovo radvila perlaidojimas rudasis juodasis lietuvia litua lituen litwa litvu ceremonija.Klipas paaukotas Robisx2 aš sumontavau,dėjau muzikos ir t.t.t.t
Muzika priklauso autoriams o ne man,aš jos nenaudoju savo pelno tikslams/music belongs to the authors,not me ,I do not use it to profit in any way.
Radvilos. Kunigaikščių istorija ir paveldas | Tarptautinė paroda
Parodoje atskleidžiama garsiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, o vėliau – ir vienos žymiausių visos Abiejų Tautų Respublikos didikų giminės – kunigaikščių Radvilų – kilmė, genealogija, istorija, įvairialypė veikla, indėlis į valstybės, jos politikos ir diplomatijos, Bažnyčios, kultūros ir meno, ūkio bei karybos raidą.
„Šiame varde atpažįstama Lietuva“, – maždaug taip XVI a. apie kunigaikščius Radvilas, pasiekusius savo galybės apogėjų, kalbėjo amžininkai.
Nuo XV a. iki pat XVIII a. pabaigos kunigaikščiai Radvilos, nors ir kiek banguotai, konkuruodami su kitomis Lietuvos didikų giminėmis, dažnai esmingai lemdavo Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos procesus, neretai buvo faktiškieji Lietuvos valdovai, kartais kompensuodami ir didžiojo kunigaikščio valdžios vakuumą. Radvilos yra daugiausia senajai Lietuvos valstybei senatorių (aukščiausių ir įtakingiausių pareigūnų) davusi didikų giminė – net 40.
Lietuvos bei Lenkijos muziejininkystės istorijoje savo turiniu didžiausioje ir išsamiausioje Radvilų giminei kada nors rengtoje tarptautinėje parodoje pristatoma daugiau nei 350 eksponatų, surinktų iš bemaž 40 atminties institucijų (muziejų, bibliotekų, archyvų), bažnyčių, vienuolynų ir privačių kolekcijų, esančių 7 Europos valstybėse – Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šventojoje Žemėje (Izraelyje ir Palestinoje). Dalis vertybių kitur niekada nerodytos arba mažai žinomos vertybės ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Parodos globėjas
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas NAUSĖDA
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Kunigaikštis Motiejus RADVILA (Maciej RADZIWIŁŁ, Lenkija)
Valdovų rūmų muziejus nuoširdžiai dėkoja parodos partneriams, eksponatų savininkams ir rėmėjams.
2019 m. spalio 10 d. – 2020 m. sausio 12 d.
Valdovų rūmų muziejaus Parodų centras.
Meninės Radvilų fundacijos
Pranešėjas: prof. habil. dr. Pšemyslavas Mrozovskis (Przemysław Mrozowski) (Varšuvos karališkoji pilis – Muziejus, Varšuvos kardinolo Stefano Višinskio universitetas)
„Radvilų namai“ – taip išdidžiai savo giminę vadino kunigaikščiai Radvilos.
Platus geografinis Radviloms priklausiusių valdų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje arealas, kuriame apstu šios giminės meninės mecenatystės ženklų – nuo Vilniaus iki Nesvyžiaus, nuo Biržų iki Olykos, nuo Kėdainių iki Slucko. Įspūdingos Radvilų kultūrinės fundacijos ir šiandien puošia Varšuvą, Berlyną, kitus Europos miestus.
Juos kūrė ištisos kartos: Mikalojus Juodasis ir Mikalojus Rudasis, Mikalojus Kristupas Našlaitėlis ir Kristupas Perkūnas, Kristupas II ir Jonušas, Boguslavas bei Albertas Stanislovas, Mykolas Kazimieras Žuvelė ir Karolis Stanislovas „Mielasis Pone“, kiti šios garsiosios giminės atstovai.
Šios giminės atstovų kultūrinės investicijos aprėpia ištisą veiklos spektrą – nuo meniškai apipavidalintų leidinių, vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių, unikalių meno dirbinių užsakymų ir jų kolekcionavimo iki aukščiausio lygmens žymiausių Europos menininkų globos, reprezentacinių pilių ir rūmų, puikių sakralinės ir pasaulietinės architektūros objektų statybos bei puošybos.
Žymus meno istorikas ir vienas iš šios parodos koncepcijos kūrėjų ir įgyvendintojų prof. P. Mrozovskis paskaitoje pakvies Jus į įsimintiną kelionę po meno ir kultūros lobyną.
Tame varde atpažįstama Lietuva. Radvilos ir valstybė | Kultūros vakaras
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raidos neįmanoma pažinti be didikų Radvilų istorijos.
Kultūros vakare dalyvauja prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas), prof. dr. Raimonda Ragauskienė (Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas), dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas), prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), dr. Jolanta Karpavičienė (Valdovų rūmų muziejus).
Renginyje žymiausi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrinėtojai ir garsiõsios giminės istorijos žinovai dalysis mintimis apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis iškilo bei šalies valdančiame elite įsitvirtino pi̇̀rmosios Radvilų kartos; kokie veiksniai lėmė svaigią šios giminės karjerą ir lyderystę daugelyje sričių; kuriuos XVI a. gyvenusius Radvilas ir už kokius nuopelnus istorikai vadina „auksine“ karta ir kodėl jos ainiai apibrėžiami kaip „sidabrinė“ generacija; kokias valstybės raidos negandas teko išgyventi dviejų šios giminės šakų atstovams XVII a. antroje pusėje ir XVIII a. pradžioje; kokios priežastys paskatino giminės galybės saulėlydį XVIII a., bet vis dėlto išgelbėjo nuo išnykimo?
Renginys yra tarptautinės parodos „RADVILOS. Kunigaikščių istorija ir paveldas“ renginių ciklo dalis.
Radvilų rūmai
Dabar pačiame miesto centre esančių Radvilų rūmų vietoje XVI a. stovėjo turtingiausio Lietuvos didiko Mikalojaus Radvilos Juodojo rūmai, buvę už Vilniaus miesto gynybinės sienos. XVII a. viduryje Lietuvos didysis etmonas, Vilniaus vaivada Jonušas Radvila pasistatė renesansinių formų, manieristinio dekoro rezidentinius rūmus. Radviloms rūmai priklausė iki XIX a. pradžios, kuomet apleistus, negyvenamus rūmus Vilniaus labdarių draugijai padovanojo Dominykas Radvila. Draugija rūmuose šeimininkavo iki 1940 m. 1967 m. pradėti rūmų restauravimo darbai, tuomet iš didžiulio rūmų komplekso buvo likę tik du korpusai ir vienas šiaurinis paviljonas, 1984 m. buvo atstatytas ir antrasis. Kaip atrodė rūmai viduramžiais galima pamatyti žvelgiant į vokiečių medalininko Sebastiano Dadlerio nukaltą medalį, skirtą Jonušo Radvilos inauguracijos į Vilniaus vaivadas progai. Dabar čia yra įsikūręs Lietuvos dailės muziejaus padalinys.
Lietuvos valdovų rūmai
2013 m. liepos 6-ąją buvo atidaryti LDK Valdovų rūmai. Draugija „Pilis nutarė liepos 17 d. surengti ką tik atidarytų ekspozicijų apžiūrą. Ekskursijoje dalyvavo rūmų atkūrimo mokslinis vadovas Napaleonas Kitkauskas. Apsilankykime rūmuose kartu!
2016 metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje rezultatų pristatymas
Radvilos – viena žymiausių LDK didikų giminė. Radvilų mauzoliejuje Nesvyžiuje išliko apie 70 šios giminės atstovų palaidojimų.
DUBINGIAI. Dubingių mstl., Dubingių sen., Molėtų r. sav.
DUBINGIAI. Dubingių mstl., Dubingių sen., Molėtų r. sav.
Ant ilgiausio ir vieno gražiausių Lietuvoje Asvejos ežero kranto Dubingių miestelyje stūkso didelė kalva, ant kurios XVI–XVII a. stovėjo didikų Radvilų rūmai ir evangelikų-reformatų bažnyčia. Dabar čia pamatysi įspūdingus griuvėsius, kurie nors kiek įgudusiai akiai nemažai papasakos. Kasinėjimų vieta pritaikyta lankytojams – jiems atverti ištisi istorijos klodai.
Archeologai tvirtina, kad archeologiniu požiūriu tai viena įdomiausių vietų Lietuvoje. Čia surasta keli šimtai vertingų radinių. Ankstyviausias – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto moneta (XV a. pradžia), vėlyviausi – marmurinių Radvilų antkapių fragmentai (apie 1630 m.). Bažnyčios šventoriuje ir rūsyje aptikta nemažai palaikų. Jie priskiriami Radviloms – vienai galingiausių Lietuvos didikų giminių.
Labai gražus, sutvarkytas ir pats piliakalnis. Užlipus ant jo atsiveria nuostabi panorama į Asveją ir be galo vaizdingas apylinkes.
SM Vilnius 2nd place - Mantas Radvila: Tropic Mind
Mantas Radvila presenting educational gaming tool for children - Tropic Minds.
More live updates -
Kėdainių dvaras 1929
Old footage about Radvila (Radziwill) manor and palace in Kėdainiai, Lithuania, filmed by Jonas Kazimieras Milius in 1929.
Sound track - Kaip gražu miške (fragment)
1614-1811 manor and old palace belonged to the Radvila family. 1811-1863 the owners were another Lithuanian noble family - Čapskis (Chapski, Czapski), but after
unsuccessful Lithuanian uprising against Russian rule in 1863 they were exiled to Siberia. Manor with palace was given to Russian general Eduard Totleben who rebuilded the palace in 1871. The palace was blown up by the Nazi Germany in 1944 and don't exist anymore.
Dokumentinio filmo kadrai, įamžinę Radvilų dvaro rūmus Kėdainiuose, kuriuos 1929 nufilmavo Jonas Kazimieras Milius.
Garso takelis - valso Kaip gražu miške fragmentas (iš 1929-1938 metų įrašų, iš Algirdo Motiekos rinkinių)
Originalo saugotojas - Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai
Parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai anonsas.